čiurkšterėti

čiùrkšterėti, -ėja, -ėjo 1. žr. čiurkštelėti 1: Patempiau [karvės] spenį, kad čiùrkšterėjo stačiai rankovėn Ds. Atakalė bačką, ir čiùrkšterėjo panosėn Ds. 2. žr. čiurkštelėti 3: Šuva čiùrkšterėjo ant kelmo ir nulėkė Kp. Kad liesiu (kirsiu botagu), tai net čiùrkšterėsi Kp. 3. žr. čiurkštelėti 4: Tas arklys eitąs – čiùrkšterėk, ir eina Grg. Čiùrkšterėjo mergai, ta ir pametė bliūdalius ant žemės Grg. Čiùrkšterėk, jau juoką išmano Slnt. 4. intr. KlvrŽ sukirsti: Gerai čiùrkšterėk su votegu, ir eis Slnt.